atostogauju: raviu burokėlių lysvę kiemo
gale, baidau žvirblius iš vyšnios, laistau petunijas, išsikerojusias ant
šulinio; sprendžiu rebusus ir garsiai klausausi muzikos/televizoriaus/radijo;
leidžiuosi mokoma, kaip kepti čeburekus a
le mama, gaunu barti už puodelį, kuriame medus ir vėl neištirpo (o aš taip
ir nepabaigiau išgerti arbatos)/ už praimtą grietinės indelį (nes dar senajame
yra grietinės)/už bodėjimąsi skinti vyšnias ir labai retai – už tai, kad
ginčijuosi.
atostogauju: prabėgomis perverčiu Bulgakovą, pagal muziką kratau galvą ir mokau
katiną gražaus elgesio; šypsausi, kai mane fotografuoja ir valgau šaltieną prie
ežero. grįžtu namo dešimtą ir niekam nepasakoju, kiek daug gandrų sutikau
pakelėje.
atostogauju: tetis savinasi mano mp3, sakydamas, kad nori
išsiaiškinti kokią muziką klausausi; mama moko kaip išsirinkti rūbus rugsėjo
pirmajai, o sesuo klausia, ar yra Kelmėje pirkti spalvotų vokų. mamos
mėgstamiausias žodis – „pankuoti“.
---
oda išdeginta saulės, o ausys išmankštintos „Stand by me“ korėjietiškos
versijos, kur vienintelis suprantamas dalykas – priedainis.
iš naujo siunčiu neišsiųstus/nepabaigtus laiškus bei skaitau poeziją. kartais
atrodo, kad pradedu trauktis, bet tėvai pakeičia kalbą ir sako, kad galėsiu
restauruoti svirną/daržinę ir prisikvietusi poetų – rengti meninius vakarus.
---
juk niekada žmogus nebuvo mažas, jei buvo savimi (Just. Marcinkevičius)
---
varge, nusikaltus jaučiuosi. *Marcinkevičiaus
auksiniai žodžiai Marcinekvičiaus