Tu šypsaisi man, aš šypsausi - Tau.

Keistas jausmas ta laimė, sunku įprasti, jog esi laimingas dvidešimt keturias valandas per parą. Kažkaip nepadoru prieš kitus.

Keista, jog visos problemos dingsta vien išgirdus Jo balsą, o vien prisilietus pamiršti, jog išvis dar kažkas be jo egzistuoja.

Gera mylėti, gera ir kai tave myli.

Vartant savo gyvenimo knygos puslapius daugiausia atrandu nuoskaudų ir vienatvės scenų, žinoma, yra ir keli svaiginančios meilės apraiškų, tik ne tokių kaip dabar.

Dabar kažkaip viskas kitaip. Myli, bet tvirtai stovi ant žemės. Drugeliai skraido, bet kitaip nei ankščiau. Šiuo metu jie labai užtikrinti ir niekaip nenori pasitraukti. O aš ir leidžiu jiems laisvai likti, nes noriu to.

Smagu taip gyventi. Net ir prabėgus ,,naujųjų įsimylėjėlių" laikui, vis nesibaigia ilgiausi pasaulyje pokalbiai, nuolatinis poreikis žmogui.

Net ir tyla mums būnant kartu yra jauki.

Ir kai nustoji rinktis, sulauki, kai tave pasirenka tinkamas žmogus.