Pradeda kvepėti rudeniu, ne lauke, ne medžiuose, ne žolėje, ne gėlėse...o širdyje.
Kodėl? Nes Justai bus du metai, kaip Tavęs nebeturiu, nes palikęs mane čia, iškeliavai pakeliauti negrįžtamais dangaus keliais. Du metai ilgesio, du metai paslapčia vakarais liejamų ašarų, du metai širdgėlos, du metai...
Ir mintyse dar liečiu Tavo veidą, mintyse dar laikai mano ranką, mintyse sakai, kad jos nepaleisi, mintyse dar apkabini ir sakai, kad viskas bus gerai, mintyse dar šypsaisi pačia gražiausia šypsena, mintyse dar sakai, kad myli, mintyse...
...Liečiu Tavo veidą, tai, ko jau nėra...
Man Tavęs taip trūksta, trūksta mūsų pokalbių, tų tokių šiltų ir nuoširdžių, trūksta visų smulkmenų.
trūksta tavo palaikymo, trūksta pačio Tavęs. Trūksta tavo unikalumo. TRŪKSTA.
Ir kaip dabar norėčiau, kad tai būtų tik košmaras, iš kurio pabusiu ir Tu vėl būsi šalia.

Du metus graužiuosi, kad nenuėjau i Tavo laidotuves, gailiuosi, velniškai, nes dabar net nežinau kur Tu palaidotas, o taip norėčiau bent ant Tavo kapą aplankyt, bent tiek...

...bet mintyse visada paliesiu tai, ko jau nėra...

Meeldib! 5