Ir žinai ką? Man nebereik. Jau nebereik Tavęs, to kuris laksto paskui viskas.
To kuriam niekas neberūpi. To kuris galvoja tik apie save.
To kuriam tipo reik išsilakstyt. Ir to kuris nesugeba suaugt. 
Ir Tavo trūkumų jau nebeatperka tas tavo jausmingumas, jis man tapo nieko nevertas.
Ir man to Tavo balso nebesinori girdėt. Nes jis jau nėra ypatinas koks buvo anskčiau.
O ir Tu, nebeesi toks koks buvai. Ir šiaip aš pykstu. Ir šiaip nesiruošiu atleist, gal kada nors...
Ir šiaip, nebenoriu, Tavęs matyt, girdėt, jaust. Nes tiesiog šiaip Tu man tapai eilinis. 
Ir tiesiog šiaip, trečią kart jau grįžti nebegalėsi, nes durys uždarytos bus. 
Ir šiaip, aš nesiruošiu iš vis kažko įsileist. Ir apskritai dink Tu, gali ir išnykt, tik nesirodyk. 
Ir net jei Tu man skambintum, aš atsiliepčiau, bet tik dėl to, kad įsitikinčiau, kad dabar jau noriu nuspaust raudoną telefono mygtuką. 
Bet...
Jeigu Tu man šiandien nepaskambinsi, skambinsiu aš, bet jau ne Tau.

Meeldib! 10