Kur Tu esi kai Tavęs reikia? Tavęs nėra. Nei menkučio trupinėlio. Nei mažytės dalelės Tavęs. 
Tu šiam pasaulį sudarai mikroskopinę dalelę, o manajam pasaulį užimi pusę dalies.
Bet aš neliūdžiu, ne, aš šypsaus : ) Kodėl? Nes Tu buvai, ir suteikei man tai, apie ką svajojau : )
Tas mažytes akimirkas, kurios palikdavo didelius atsiminimus. Ir tą kiekvieną švelnų prisilietimą, nuo kurių manimi lakstė maži skruzdeliukai.
Tie pumpuriniai akimis skandinti saulėlydžiai, jie sukelia man plačia šypsena nuo kurios visu kūnu pereina šiluma.
Aš vis dar galiu mintyse pagauti tą atspalvį tos nakties, kažkur arčiau, negu arti.
Ir visą tai aš bandžiau ištrinti, bandžiau, kol supratau, kad tai beprasmiška. : )
Ir jei būtum man tuo metu pasakęs :
-Nemylėk. 
Būčiau aprėkus ir pasakius:
-Užsičiaupk

Kur jis kai Tau jo labiausiai reikia? Jis man mirė, seniai mirė. Likau tik aš.



 

Meeldib! 2