Kai rodos, jog tau jau neberupi niekas...
Ir kai tampi saltas, saltaskaip akmuo...
Nesidairai atgal...
Ir neziuri i prieki...
Rodos gyveni tik sau...
Gyveni ir nieko tau netruksta,
Nei meiles...
Nei silumos...
Tau jos nereikia...
Nors rodos taip nesenai tau to truko...
Jauties laimingas savo mazam pasauleli...
Bet viskas griuna ir verciasi aukstyn kojomis...
Kai nelauktai i tavo gyvenima verziasi zmogus...
zmogus kuris tave keicia...
Kads ir priesinies giliai sirdije to nori...
Bet bijei...
Bijei to, kas kazkada tau rodesi graziausias gyvenime dalykas...
Siluma...
Bijei pamilt is naujo...
Ir vel viska pradet is pradziu...
Jauties laimingas...
bet perplestas pusiau...
I dvi dalis...
Kaip dvi spalvos...
Juoda..
Balta...
Juoda zino ko nori...
Buti laisva ir gyventi sau...
Balta...Ji nori ir ji bijo...
Jog kazkas vel bus kartu, kad kazkas vel bus sale...
Noreciau buti balta...
Bet bijau nes nera kas mane palaikys...
Nenoriu vel suklupti skaudziai...
Bet noriu vel jausti siluma ir meile...
Noreciau buti juoda...
nes tik taip jauciuos saugus ir nepazeidziamas...
Noreciau buti ir juodai baltas...
Myleti ir zinoti jog nieko blogo nebebus...
Noreciau visko...
Noreciau daug...
Noreciau as zinoti kas man dedasi ir kas man bus...
O labai noreciau as dabar isnykti...
Kur niekas nepasiektu ir niekas nematytu...
Noreciau but tyloj...ramybej...
Noreciau ir but sale apkabint ir dziaugtis...
Noreciau but spalvotas...
Noreciau...
Noreciau...
Noreciau...
 

Meeldib!