Tu tikriausiai nejutai, kad tą naktį aš nemiegojau. Visą naktį stebėjau tave ir šypsojausi.
Šypsojausi, kad miegi šalia,o aš galiu būti tokia laiminga tai matydama. Tavo lūpose išvydau nedidelį šypsnį,tikriausiai sapnavai mane. Kaip troškau, kad ta naktis niekada nesibaigtų, kad ji nebūtų tokia kaip filmuose, kad ryte rasčiau tave šalia savęs. Tikriausiai dėl to ir nemiegojau, nes bijojau, jog išeisi, kad išeisi net nepasakęs kodėl. Juk yra už ką taip pasielgti. Galėjai net neužeiti pas mane, galėjai nenakvoti, galėjai nebučiuoti. Juk žinau, kad tau buvo skaudu. Bet aš norėjau atsiprašyti už melą, bet neišdrįsau pasakyti tiesiai į akis. O dabar tau miegant viskas buvo daug lengviau. Pasilenkiau ir tyliai sukuždėjau tau į ausį : ''Atsiprašau už melą, už išdavystę, už skausmą, už ašaras.Bet aš noriu, jog tu patikėtum, kad man esi pats pačiausias, nes iš tikrųjų tai ir yra tiesa''.

-O ar iš ryto tu dar mane mylėsi?

Meeldib! 76