09.11.2011
29, Scunthorpe, Suurbritannia
Svyravimais ir bangų mūšom mus mėto ir mėto į kopų smėlį. Tokį trapų kaip ir mūsų kiekviena pėda liekanti prisiminimuose. Lietuje mirkstančios autobusų stotelės. Mūsų čia būta. Jaunų ir be jokių norų. Tik saldainių pilnomis kišenėmis. Bet nė vienas nepradėjome jų raškyti iš margaspalvių popierėlių. Vaivorykštės gabaliukai delnuose šildė sušalusias rankas leisdami joms dainuoti lankštingalos balsu ir pirštams šokti laukinį šokį. Vėliau jie buvo išdalinti nes tai teikė daugiau džiaugsmo nei pajusti tą neapsakomą skonį burnoje. O tada mes ir sugalvojom Meilę. Pavadinimu - iš niekur į niekur. Nes taip mes ir susipažinom. Šiltųjų snaigių vakarą. Prie dirbtinės eglutės išmestos skersgatvyje. Mėginom papuošti, kad nesušaltų. Tas vakaras buvo iš niekur. Ir vėl vedantis nežinia kur...
Padrikos mintys mane verčia jaustis Žmogum.*
86 vaatamisi
Kommentaare veel ei ole.
Lisa kommentaar, ole esimene!