"Gyvenimo Kelias" Septintoji Dalis
27, Alytus, Leedu

Labai atsiprašau dėl klaidų :/
Malonaus Skaitymo^^
-Čiau.-pasakiau jam ir išlipau iš mašinos. Pamačiau Poliną ir prilėkiau prie jos. Apsikabinom ir pradėjom eit. Eidamos šnekėjom apie visokius dalykus kaip aš pažvelgus į priekį pamačiau vaikinus. Priėjom prie jų arčiau. Išpūčiau akis ir negalėjau patikėti ką pamačiau. Tai buvo jie, tie patys vaikinai. Jie atsisuko ir pamatė mane. Greit apsisukau ir griebiau Polinai už rankos.
-Kas yra?-paklausė ji.
-Ššš.-pasakiau ir pradėjom eit daug greičiau. Išsitraukiau telefoną ir su drebančioms rankoms parašiau Kajau kad vis atvažiuotų manęs pasiimti kuo greičiau prie kavinės. Atrodė kad jau nutolom nuo jų, bet vienas vaikinas sugriebė mane ir Polina. Kažkuris vaikinas prirėmė mane prie sienos ir trenkė per veidą.
-Klausyk, paleiskit ją, ji nieko dėta.-pasakiau, o jis linktelėjo savo draugams ir jie paleido Poliną.
-Polina, eik iš čia.-užrėkiau.
-Niekur be tavęs neisiu.-užrėkė ir ji.
-Polina.-dar gariau užrėkiau ir ji išėjo.
-Nu ką mažule,tu man skolinga.-išsišiepė jis ir pradėjo mane bučiuoti. Kaip šlykštu, nekenčiu jo. Jis pakišo savo ranką man po palaidine ir pradėjo glostyt mano kūną. "Kajau kur tu" pagalvojau. Vaikinas nuvilko mano viršutinę dalį, paliko tik liemenuką. Pridėjo savo ranką prie mano krūties ir pradėjo ją minkyt, daryt visokias nesąmones. Mano kūnas jautė tik šleikštulį, nekenčiu, kodėl man taip nesiseka. Pastebėjau kaip privažiavo mašina, bet jie nekreipė dėmesio. Iš jos išlipo Kajus su savo draugais.
-Paleiskit ją.-užrėkė kažkuris iš Kajaus draugų, nemačiau kuris, bet tikriausiai tai buvo Kajus. Vaikinai iškarto atsisuko ir pasitraukė nuo manęs. Kajus trenkė kažkuriam į veidą,o aš greit nubėgau prie Marko ir šokau jam į glėbį. Stipriai jį apkabinau ir negalėjau paleisti. Iš mano akių išriedėjo kelios ašaros.
-Einam atsisėsi į mašiną.-pasakė jis ir mes nuėjome atsisėdom į ją.
-Kas atsitiko,Vakare?-paklausė jis ir nusivilko savo megztinį, padavė man.
-Ačiū,-pasakiau jam ir nusivaliau ašaras.
-Vakare,ar viskas gerai?-paklausė jis ir apkabino mane per liemenį, prisiglaudė arčiau, o aš tiesiog padėjau galvą ant jo peties. Į mašiną atsisėdo ir kiti.
-Ar viskas gerai?Ar jie tau nieko nepadarė?-klausinėjo Kajus.
-Viskas gerai,-nusišypsojau kiek galėdama daugiau. Jis nusisuko ir užvedė mašiną. Pradėjome judėti ir po kelių minučių jau buvome pas jį. Įėjom į vidų ir Kajus liepė eit man į kambarį.Nuėjau ten ir atsiguliau į lovą. Pas mane atėjo Kajus ir atnešė arbatos.
-Gal nori kažko?-paklausė jis. Aš linktelėjau.
-Noriu išeit iš čia ir būt su jums.-atsistojau ir nusišypsojau.
-Bet..-pertraukiau jį.
-Klausyk,čia gi man nieks nieko nepadarys.-nusijuokiau ir nuėjau į svetainę. Kajus atsiduso ir nuėjo paskui mane. Atsisėdau prie Marko ir nusišypsojau. Markas apkabino mane per pečius ir nusišypsojo. Visi kalbėjom apie nesąmones, juokiamės, tikrai buvo faina. Pagaliau sužinojau ir jų visų vardus. Pažiūrėjau į laikrodį , jis rodė tris. Pradėjom visi žiovaut.
-Nu varom davai miegot?-pasakė Rokas ir nusijuokė. Aš linktelėjau ir nusijuokiau.
-Jo, galim varyt.-nusijuokė Kajus. Visi atsistojom ir aš nuėjau miegot į Kajaus kambarį, visi kiti miegojo svetainei ant čiužinių ir ant sofos.
*******
Rytas. Atsikėliau nuo garsų, jie sklido iš virtuvės. Nuėjau į ten ir pamačiau kaip vaikinai ruošia valgyt.
-Ką čia darot valgyt skanaus?-nusijuokiau ir pasiėmus obuolį atsisėdau ant kėdės.
-Ot va pamatysi,-nusijuokė jie. Netrukus jie pabaigė daryt pusryčius ir sudėjo į lėkštę. Pažiūrėjau į lėkštę, net nežinojau kas čia, bet atrodė tikrai skaniai.
-Ką čia yra?-pažiūrėjau į Kajų.
-Ai nežinau pavadinimo, bet sakė labai skanu.-nusijuokė jis. Nusijuokiau ir pradėjau valgyt. Labai greit suvalgiau, nes buvo labai, labai skanu. Atsistojau ir padėjau lėkštę į kriauklę.
-Ačiū, buvo labai skanu,-linktelėjau ir nusišypsojau. Nuėjau į kambarį, apsirengiau ir nuėjau į svetainę. Atsisėdau ant sofos ir įsijungiau televizorių. Po dešimties minučių atėjo ir vaikinai.
-Jau susitvarkėt?-nusijuokiau, o jie tik atsisėdo ant sofos.
-Nu kaip ir.-pasakė Karolis. Žiūrėjom televizorių ir kalbėjomės. Atsikėlus, net nepažiūrėjau į laikrodį, tad pažiūrėjau dabar.O tu dieve.-išpūčiau akis.-Kodėl jūs nesakėt kad jau tiek valandų?-nusijuokiau.
-Tai kad neklausei.-nusijuokė jie. Prisiminiau kaip vakar tarėmės eit į susitikimą su Marku, į susitikimą penktą valandą. Po valandos eisim, reikia eit ruoštis. Atsistojau ir praėjau pro Marką.
-Mes dar eisim susitikt?-nusijuokiau ir tyliai pasakiau jam.
-Jei tik nori.-nusijuokė jis. Nieko neatsakiau tik linktelėjau galva. O aš visai pamiršau, juk aš pas Kajų. Vėl nuėjau ir atsisėdau ant lovos. Nu liksiu ir be makiažo. Atėjo penkta valanda pažiūrėjau į Marką ir pamačiau kad jis žiūrėjo į mane. Priėjau prie jo ir nusišypsojau. Jis atsistojo ir mes jau norėjom eit..
-Kur varot abu?-paklausė Kajus ir keistai pažiūrėjo į mus.
-Pasivaikščiot,-linktelėjau ir nusijuokiau.
-O mes negalim?-paklausė jis.
-Mes einam vieni.-nusijuokiau,mes susiruošėm ir išėjom...
_________________
Patiko-žalias
Nepatiko-raudonas
Kritikuojam kad tobulėčiau :*

57 vaatamisi
 
Kommentaarid

Kommentaare veel ei ole.
Lisa kommentaar, ole esimene!

Päevikud
Päevikute uuendamine toimub iga 5 minuti tagant.