Tai mano pirmas kūrinys ir tikiuosi nesmerksit :) Į savaitę kelsiu po vieną dalį, nes visi norite ilgų dalių, tad tikrai sunkiai dirbu ties šiuo kūriniu ir tikiuosi jums jis patiks :)

www.weheartit.com

NEBIJOK TAMSOS.

1 SKYRIUS.

Pramerkiau akis. Sėdėjau ant palangės savo kambaryje, mano mėtų arbata buvo išpilta ant medinių grindų ir beveik į jas įsigėrusi. Pasirąžiusi pastačiau pėdas ant žemės ir pakilau. Pro langą švietė nuostabus mėnulis. Kažkada tikėjau, kad jis padarytas iš sūrio, manau dauguma tikėjo. Bet juk pasakos tam ir buvo sukurtos, kad maži vaikai turėtų apie ką svajoti. Bet užaugęs supranti, kad svajonės ir yra tik svajonės, nesvarbu kaip karštai to norėtum.

Palikusi tikrą netvarką patraukiau į Maiklo kambarį. Vos pradarius duris į mane plūstelėjo jo kvapas. Ant žemės netvarkingai išmėtytos gulėjo dėžės su jo rūbais, mama taip ir nesugebėjo jų išmesti, nesugebu ir aš. Galbūt tai per didelis prisirišimas, bet kitaip negaliu. Pagriebusi jo futbolo kamuolį smarkiai prispaudžiau sau prie pilvo. Man reikėjo važiuoti jo pasiimti iš futbolo treniruotės, bet aš mieliau ėjau pasivaikščioti į mišką. Mažasis brolis išbėgo į gatvę pagauti išriedėjusio kamuolio. Viena sekundė ir visas gyvenimas nutrūko.

Užsimerkiau ir mėginau prisiminti visą kartu praleistą laiką, bet beveik nieko neradau. Buvau per daug užsiėmusi mokslais, bureliais ir namų ruoša, todėl neskirdavau laiko Maiklui. Net per jo devintą gimtadienį nieko nepadovanojau, nes pamiršau. Buvau bloga sesė ,dukra ir tai žinojau. Jei būčiau tada nuvažiavusi jo pasiimti dabar visa šeima būtume kartu. Jei gyvenimas duotų antrą šansą išnaudočiau jį. Numečiau kamuolį ant grindų ir paėmusi brolio marškinėlius nuėjau į vonios kambarį. Buvau prižadėjusi jam išplauti žolės dėmę nuo mylimiausių marškinėlių, bet ir tai pamiršau.

Suklupusi prie vonios pripyliau į ją vandens ir pamerkiau rūbą. Stebėjau kaip medžiaga palengva sušlampa ir iš baltos tampa pilkšva. Įkišusi rankas į šaltą vandenį sugriebiau marškinėlius ir ant jų užpyliau miltelių. Pradėjau trinti dėmę, tryniau tol kol krupliai paraudonavo ir galiausiai pasidarė žaizdos, bet dėmė vistiek liko. Mečiau viską ir atsistojau.

-Maiklai ,- vos girdimai ištariau ir nubėgusi į jo kambarį suklupau ant grindų.

Net nepamenu kaip užmigau. Ryte pramerkiau sunkius vokus ir menkai pajudėjau. Skaudėjo kiekvieną kaulelį, supratusi kur esu pakilau ir grįžau į savo kambarį. Turėjau ruoštis važiuoti pas mamą. Tai pirmas kartas kada man ją leido aplankyti po dviejų mėnesių reabilitacijos. Iš spintos išsitraukiau nublukusius juodus džinsus ir ilgą megztinį, plaukus susirišau į kuoduką ir užsimovusi sportbačius išskubėjau iš namų. Turbūt atrodžiau klaikiai, bet tai nebuvo svarbu. Įsėdusi į seną Mustangą pajudėjau siauromis miestelio gatvėmis. Ligoninė buvo už miestelio ribų, bet nuo mano

namų iki jos buvo apie penkioliką minučių kelio.

Pasigarsinusi radiją pradėjau dainuoti. Man visada patiko vėjo taršomi plaukai ir garsiai užleista muzika, tada galėdavau jaustis laisvai ir nepažeidžiamai. Paspaudžau greičio pedalą dar labiau, netrukus buvau prie ligoninės. Pastačiau mašiną ir pažvelgusi į veidrodėlį nusivaliau nubėgusį tušą. Pagriebiau rankinuką ir patraukiau į raudonų plytų pastatą. Nežinojau ką jai sakyti ir iš viso kaip elgtis. Bijojau. Priėjusi registratūrą pažvelgiau į senyvo amžiaus moteriškę.

-Aš pas Klaudiją Kroslins ,- sunkiai ištariau ir padėjau pirštus ant stalo.

-Ir jūs būsite?

-Jos dukra ,- atkišau pasą ir laukiau, kol moteriškė viską sutikrinus paduos man baltą chalatą.

-Dėl visų čia esačių saugumo paprašysiu palikti visus aštrius daiktus, auskarus, batų raištelius, rankitę, grandinėles ir plaukų sektukus ,- sunkiai ištarė ir laukė kol atiduosiu visus grėsmingus daiktus.

Pagaliau viską baigus abi patraukėme pro apsaugines duris. Su mama susitinku jos palatoje, nes ji pasiprašė būti neišleidžiama. Man tai atrodė kiek keista. Praėjus ilgą baltą koridorių sustojom prie metalinių durų.

-Ar pasiruošusi? ,- į mane atsisuko seselė.

-Ar įmanoma tokiam dalykui pasiruošti? ,- nusijuokiau ir žengiau į patalpą.

Mama sėdėjo ant lovos ir stebėjo sieną ant kurios buvo pakabintas kryžius. Jos tamsūs plaukai buvo nešukuoti, juodos akys atrodė lyg negyvos, lūpos smarkiai suspaustos. Tik dabar pamačiau grandinėmis pririštas jos kojas. Nejaugi tai būtina? Priėjusi arčiau atsisėdau ant kėdės ir mėginau suimti jos ranką, bet ji ją patraukė.

-Mama ,- sunkiai ištariau ir mėginau sulaikyti ašaras.

Ji kaip beprotė šoko ant manęs ir sugirebusi už plaukų prispaudė prie žemės. Pajaučiau menką skausmą galvoje.

-Jie ateis tavęs Mija ,- tyliai sušnypštė .- Jie nužudė Maiklą. Turi juos išgaudyti.

-Nuimkite ją nuo manęs ,- surėkiau ir laukiau kol atbėks daktarai.- Maldauju greičiau.